Varškės kukuliai su džiūvėsėliais

Šiandien patiekalas iš varškės. Tai vengriškas patiekalas. Vengrų kalba jis vadinasi túrógombóc.
Ar atkreipėte dėmesį, jog varškė skirtingose Europos šalyse skiriasi? Graikų myzitra, italų ricotta ar portugalų queso fresco pasižymi salstelėjusiu skoniu ir lengvumu, tarsi būtų padaryta iš varškės ir jogurto mišinio. Šie produktai beveik nėra grūdėti, todėl iš jų lengva daryti įvairius kremus. Gal todėl jie tokie populiarūs tų šalių konditerijoje.
Mūsų varškės grūdėtumas didesnis, o ir pati varškė dažnai gerokai rūgštesnė. Būtent tokia varškė ir tinka šiam patiekalui. O prie ko čia vengrai, paklausite jūs? O prie to, jog vengrai turi varškę, kuri panaši į lietuvišką. Ir gamina jie iš jos varškėtukus, kurie panašūs į lietuviškus. Ir valgo visai kaip mes – su cukrumi ir grietine. Tik paniruoja vengrai juos džiūvėsėliais. Kas galėjo pagalvoti, kad mes tokie panašūs?
Toliau skaityti „Varškės kukuliai su džiūvėsėliais“

Avižiniai sausainiai su škotišku sijonėliu

Nepaisant to, kad avižos pirmą kartą buvo „pagamintos“ Mongolijoje ir paplito pasaulyje Čingischano dėka, jas tiesog dievina škotai, o Lietuvoje retas yra užaugęs be tarybinių konditerių šedevro – avižinių sausainių. Trapūs, kvapnūs ir maistingi kepiniai ir dabar pelnytai užima svarbią vietą smaližių širdyse.

Verta žinoti, kad avižos stiprina organizmą, gerina apetitą ir kraujotaką, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, malšina uždegimus, neleidžia formuotis trombams, gydo hipertoniją. Be to, avižos pasižymi antisklerotiniu poveikiu, stiprina organizmo imunitetą, gerina žarnyno peristaltiką. Moterų dėmesiui – avižos valo organizmą, padeda mažinti svorį bei normalizuoti cholesterolio kiekį kraujyje!
Toliau skaityti „Avižiniai sausainiai su škotišku sijonėliu“

Kaip išsirinkti gerus vaisius?

Kaip jūs parduotuvėje renkatės vaisius? Na, visi tikriausiai apžiūrime, ar jie nesupuvę, nesudžiūvę ar neapvytę. Kartais paminkome mažumėlę – pernelyg minkštas vaisius, matyt, reikštų, kad jis yra ties puvimo riba. Padariau mikroapklausėlę darbe, bet daugiau gudrybių nesužinojau. Diskusija nukrypo apie kitus dalykus – Lietuviškos produkcijos pirkimą, prekybos centrų „šviežumo“ įvaizdžio kūrimo metodiką ir netgi arbūzų lytis. Nepriėjome vieningos nuomonės, kas skaniau arbūzai-berniukai ar arbūzai-mergaitės. Paaiškėjo, kad nežinome net, kaip juos atpažinti. Aš kažkodėl perku arbūzus su mažiausiu taškeliu ar skrituliuku toje vietoje, kur kažkada buvo žiedas (priešingoje pusėje nuo uodegytės). Mačiau žmones beldžiant į arbūzą. Labai geras metodas: jei kas nors pabels atgal iš vidaus, vadinasi arbūzas veikiausiai nėra labai geras (nebent buvo anksčiau).

Dar padiskutavome apie tai, kad kartais apsimoka pirkti pusžalius vaisius ir sunokinti juos namie. Kažkada skaičiau, kad tam labai gerai tinka rudi popieriniai maišeliai, kurių galima pasivogti iš prekybos centrų kepinių skyriaus. Abejoju, ar su plastikiniais skaidriais langeliais taip pat tinka – geriau klasikiniai.

Pripažinęs, kad nelabai moku rinktis vaisius, ėmiau ieškoti patarimų internete. Solidžiausiai ir paprasčiausiai atrodė keli patarimai rasti finansiniame dienoraštyje.
Toliau skaityti „Kaip išsirinkti gerus vaisius?“

Vitaminai – apsauga nuo ligų ar saviapgaulė?

Kiekvienas mano rytas, kaip ir daugelio kitų, prasideda nuo dušo, pusryčių ir vitaminų.

Jeigu vitaminus pamirštu išgerti vasarą, tai atšąlus orams vis dažniau juos prisimenu. O pajutusi, kad rytą ima perštėti gerklę, geriu juos dar uoliau.

Piliulės su ženčeniu ar kitais imunitetą stiprinančiais stebuklingaisiais preparatais, kalio, cinko, magnio papildai, B grupės vitaminai… Kas rytą jų išgeriu po kelis.

Toliau skaityti „Vitaminai – apsauga nuo ligų ar saviapgaulė?“